Vitaminų vaidmuo sportininkų mityboje buvo nagrinėjamas keliuose tyrimuose ir padaryta svarbi išvada, kad jei sportininkas turi nesubalansuotą ir nepakankamą mitybą, tai praturtinimas vitaminais neduoda teigiamo rezultato. Atskiri vitaminai yra ypač svarbūs sportininkams ir yra duomenų, kad jei B1, B2, B6 ir C vitaminų kiekis maiste yra mažesnis nei trečdalis rekomenduojamos paros normos, tai per 4 savaites sportininkui žymiai sumažėja VO2 max ir anaerobinis slenkstis, net jei kitų vitaminų kiekis yra pakankamas.
Nėra ginčų dėl to, kad sportas padidina vandenyje tirpių vitaminų ir mikroelementų netekimą su prakaitu ir atitinkamai papildomo vartojimo poreikį. Sportininkai patiria didelius fizinius krūvius, kuriems reikia didesnio atskirų vitaminų kiekio didesnei energijos gamybai, nei to reikia žmogui, kuris nesportuoja. Tačiau reikia atsižvelgti į sporto šaką ir treniruočių intensyvumą. Asmenys, dalyvaujantys fitneso programose 30-40 min./d. 3 kartus per savaitę, gali visiškai patenkinti maistinių medžiagų poreikį įprasta subalansuota dieta 1800-2400 kcal/d. Literatūros šaltiniai nurodo, kad profesionalių sportininkų energijos suvartojimas gali siekti 7500–10000 kcal/d.
Antioksidantų grupė (vitaminai C, E, β-karotinas) taip pat svarbi sportininkų mityboje, nes nepaisant to, kad sportininkų organizmo antioksidacinis pajėgumas yra didesnis nei žmonių su sėdimu gyvenimo būdu, tačiau labai intensyvių treniruočių metu apsaugos mechanizmams sunku neutralizuoti laisvųjų radikalų poveikį.
Vitaminai nepadidina sportininkų darbingumo, išskyrus vitaminus, dalyvaujančius energijos gamyboje (B grupės vitaminai, t. y. pantoteno rūgštis (B5), niacinas (B3)), tačiau niekas neabejoja vitaminų vaidmeniu sportininkų sveikatos stiprinimui.



