Sportinė mityba aktyviesiems, niuansai

Sportinė mityba aktyviesiems, niuansai

 

Švari mityba

Labai aktyvus ir sportiškas gyvenimo būdas kaip toks labiausiai atitinka akmens amžių, kai kiekvieną dieną praleidome kintamo intensyvumo fizinėje veikloje – leisdamiesi į tolimus žygius, vaikydamiesi grobio, šokinėdami, lipdami, bėgdami nuo pavojų ir vėl sustodami atsikvėpti. Tai buvo laikas, kai valgėme palyginti nedaug, sezoniškai ir labai švarų, natūralų maistą – pačių sugautas žuvis, rastus paukščių kiaušinius, rinktas uogas, žalumynus, daržoves, grobio mėsą, įskaitant organus, odą, kremzles.. kitaip tariant, sekėme paleo dietą. Vis dažniau sportininkai renkasi tokį mitybos modelį, kuris, pirma, reiškia vertinti produktų kokybę (kiek įmanoma renkantis biologinį maistą), kad pasiektų geresnių rezultatų. Tai taip pat reiškia akcentuoti mažesnį cukraus ir angliavandenių kiekį (saldainiai, grūdai ir jų produktai, ankštiniai!).

Keto mityba?

Mitybos pasaulyje yra ir toks žvėris kaip ketogeninė mityba. Nors praktiškai ji pasitvirtino kaip naudinga ilgų nuotolių ir maratono rezultatams, tačiau potencialiai ji gali duoti naudos ir didelio intensyvumo, jėgos ir ištvermės treniruotėse.

 Atsisveikink su alkoholiu

Nebūtų protinga laikytis reguliarių vakarėlių, jei nusprendėte savo laisvalaikį skirti aktyviam, sportiškam gyvenimo būdui, didelio intensyvumo treniruotėms ar sunkiam fiziniam krūviui. Alkoholis ne tik apsunkina baltymų sintezę organizme (tai trukdo raumenų vystymuisi ir augimui!), bet ir atima nemažai energijos.

Intermittent fasting arba lietuviškai pertraukiamasis badavimas..

..yra dar vienas mitybos modelis, kuris tyrimuose rodo labai teigiamus rezultatus. Pertraukiamasis badavimas yra 14-18 valandų trunkantis badavimas kiekvieną dieną. Kaip tai atrodo realiame gyvenime? Priklausomai nuo to, kuris specialistas rekomenduoja tokį mitybos modelį, valgymą reikėtų nutraukti 18:00-20:00 vakare ir vėl pradėti tik 12:00-14:00 dieną, taip, kad tarp jų būtų maždaug 18 valandų pertrauka.

Kodėl tai reikalinga? Tiriant ilgaamžių gyvenimo būdą, ištvermingiausias gentis, sveikiausius žmones – yra vienas elementas, kuris šiuos žmones vienija – jie valgo mažai. Ir čia kalbama ne apie badavimą kaip apie ligotą norą suliesnėti, bet apie natūralų tikro alkio suvokimą. Paklausk savęs, ar tikrai visada, kai valgai, tave kankina tikras ir autentiškas alkis, ar vis dėlto tai yra siekis malonumo, pojūčių ir troškimas pasitenkinimo? Valgant tik esant tikram alkiui, ne tik mažėja svoris, bet ir daugėja jėgų, nes organizmas daug efektyviau sugeba asimiliuoti iš maisto gaunamą energiją.

Tokiam badavimui kasdien iš tikrųjų yra daug daugiau pliusų, nei iš pradžių gali atrodyti. Pažvelkime į keletą iš jų:

  • Augimo hormonas (somatropinis hormonas) padidėja beveik penkis kartus (2,3)! Padidėjęs šio hormono kiekis skatina riebalų deginimą, raumenų augimą, audinių gijimą ir daug kitų funkcijų organizme (4,5).
  • Organizme vyksta teigiami genų ir kitų molekulių aktyvumo pokyčiai, atsakingi už ilgaamžiškumą ir apsaugą nuo ligų (pvz., vėžio ir smegenų veiklos sutrikimų) (7,8).
  • Kūne sukuriami ląstelių atsinaujinimo procesai, įskaitant atliekų pašalinimą iš ląstelių. Šių procesų aktyvavimas gali apsaugoti nuo įvairių degeneracinių ligų atsiradimo, įskaitant Alzheimerio ligą (6,22).
  • Gerina medžiagų apykaitą, pagreitindamas ją 3,6–14%, o tai padeda skatinti riebalų deginimą (10,11). Pagal 2014 m. atliktą mokslinės literatūros analizę, svorio sumažėjimas per 3-24 savaites vidutiniškai yra 3-8% kūno riebalų procento ir 4-7% juosmens apimties, o tai reiškia, kad buvo prarasti nepalankūs riebalai iš pilvo srities (12). Tai daug!
  • Potencialiai efektyvi 2 tipo diabeto prevencijos ir komplikacijų mažinimo terapija, nes žymiai sumažina cukraus ir insulino kiekį kraujyje, taip pat padidina jautrumą insulinui (mažina insulinų atsparumą, susijusį su labai įvairiomis ligomis, įskaitant diabetą ir vėžį) (1,9,12, 14).
  • Toks badavimas yra daug švelnesnis raumenų masei nei ilgalaikis ir nuolatinis kalorijų ribojimas. Tai reiškia, kad deginama daugiau riebalų, nei prarandama raumenų masės (13).
  • Tyrimai rodo, kad pertraukiamasis badavimas padeda sumažinti oksidacinę žalą ir uždegimus organizme, taip apsaugodamas kūną nuo priešlaikinio senėjimo ir įvairių degeneracinių ligų (15,16,17,18).
  • Mažina tokius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius kaip uždegimo žymenys, trigliceridai, cholesterolis, cukraus kiekis ir kraujospūdis (19,20,21).
  • Tyrimuose su žiurkėmis stebima naujų nervų ląstelių ir neuronų gamyba, taip pat padidėjęs smegenyse išvestinis neurotropinis faktorius (BDNF), kurio sumažėjusios reikšmės siejamos su depresija ir kitomis smegenų veiklos problemomis (23,24,25,26). Tai reiškia, kad pertraukiamasis badavimas potencialiai gerina smegenų veiklos funkcijas, saugo nuo pažeidimų, gerina koncentraciją, atmintį ir nuotaiką.
  • Pertraukiamasis badavimas potencialiai padidina gyvenimo trukmę,rodydamas 83% ilgesnę gyvenimo trukmę palyginti su subjektais, kurie badavimosi nesilaikė (tyrimas atliktas su žiurkėmis) (27,28).
  • Gerina imunitetą (atsikratant silpnesnių, senesnių ląstelių organizme, paliekant stipriausias ir kuriant naujas) ir jį saugo (pvz., chemoterapijos atvejais), padeda atkurti naujas ląsteles, įjungia savaiminio atsinaujinimo mechanizmus per kamieninių ląstelių aktyvavimą (29).

Straipsnio šaltinis naudotas iš portalo topivesels!